Istorinį dirbtinio grafito pagrindą ir plėtrą galima atsekti iki viduryje -19, kai anglies medžiagų paklausa padidėjo kuriant elektrochemiją ir elektroterminius laukus, kurie skatino dirbtinio grafito tyrimus ir plėtrą bei pritaikymą ir pritaikymą dirbtiniam grafitui . 1886 m. Amerikiečiai Kastneris ir Achesonas išrado amorfinės anglies konvertavimo į grafito kristalus, kurie pažymėjo dirbtinių grafito elektrodų gimimą. Vėliau Achesono grafitizacijos krosnis ir Kastnerio grafitizacijos krosnis pasirodė atitinkamai 1895 ir 1896 m. Maždaug po dešimties metų dirbtinis grafitas buvo pagamintas pramoniniu mastu. 1. Dirbtinis grafitas paprastai reiškia kietų medžiagų, tokių kaip grafito elektrodai ir izostatinis grafitas, blokuoja iš anglies žaliavų, kurių mažai priemaišų kiekis yra agregatai, ir anglių degutas kaip rišiklis, per procesus, tokius kaip partijos kūrimas, minkymas, liejimas, karbonizacija ir grafitizavimas.
Skirtumas tarp dirbtinio grafito ir natūralaus grafito: dirbtinis grafitas yra grafitas, pagamintas dirbtiniais metodais. Pagrindinės žaliavos yra naftos koksas ir asfaltas, kuris yra labai grafiruotas po apdorojimo aukštos temperatūros. Natūralus grafitas yra grafito mineralas, egzistuojantis, su skirtingais grynumo ir kristalų formomis.